Alytaus miesto teatre išdalyti jubiliejinio X teatrų festivalio „COM•MEDIA“ apdovanojimai, renginys atsisveikino iki kitų metų. Belieka tikėtis, kad jokie ribojimai jam jau nesutrukdys, o mintimis apie šių metų festivalį dalijasi jo vertinimo komisijos pirmininkė, teatro kritikė Ieva Tumanovičiūtė.
Saulė Pinkevičienė
Ar teko anksčiau susipažinti su Alytaus miesto teatru ir kokius įspūdžius išsivežate po festivalio? Galbūt netgi tam tikrų intrigų – minčių, kurių alytiškių spektaklių atvažiuosite pasižiūrėti? Jei ne paslaptis, kokių?
Festivalis – mano pirmoji gyva pažintis su Alytaus miesto teatru. Esu girdėjusi ir skaičiusi apie Andros Kavaliauskaitės spektaklius, kurie man pasirodė aktualūs ir norėčiau juos pamatyti. Per festivalį susidomėjau ukrainiečio Staso Žirkovo režisuotu spektakliu „Marytė“, jį planuoju žiūrėti ateityje. Alytaus miesto teatras man atrodo gyvas, šiuolaikiškas ir jaunatviškas – sutikau daug entuziastingų ir idėjų turinčių žmonių, kuriančių savo teatrą.
Alytaus teatrų festivalis: lūkesčiai, įspūdžiai, kas nustebino, kas nuvylė, o gal buvo netikėta? Ar turėjote išankstinių nuostatų, kaip jos (ne)pasiteisino?
Festivalis „Com•media“ paliko gerą įspūdį – renginiai ir jų sklaida rodo čia dirbančių žmonių profesionalumą, entuziazmą, norą kurti, tobulėti ir burti teatro bendruomenę.
Šiemet stipriausia man pasirodė festivalio „Com•media“ nakties „Com•moon•a“ programa dėl scenos meno įvairovės: šiuolaikinio šokio, šiuolaikinio cirko, dramos teatro, poezijos skaitymų, koncerto, Lietuvos ir užsienio kūrėjų darbų pristatymo; bei jaunimo bendruomenės būrimo. Tą naktį teatre buvo itin šiuolaikiška ir jaunatviška nuotaika. Toks man pasirodė ir teatras. Be to, nesu susidūrusi su panašia patirtimi.
Žvelgiant į pagrindinę konkursinę festivalio „Com•media“ programą, susidarė įspūdis, kad teatrai pasiūlė ne stipriausius savo spektaklius, todėl galėjome tarsi „pabraidžioti seklumoje“. Matėme eklektišką spektaklių rinkinį iš įvairiais metais sukurtų, skirtingos meninės kokybės darbų. Manau, kad festivalio galimybės ir ambicijos yra daug didesnės nei kai kurių teatrų pasiūlyti darbai. Bet tarp jų, žinoma, buvo įsimintinų ir vertingų.
Po metų pertraukos Alytuje įvykęs teatrų festivalis alytiškiui žiūrovui, tikėtina, sukėlė platesnių apmąstymų apie Lietuvos teatrų situaciją, o, Jūsų manymu, kaip pandeminiai metai paveikė teatrą ir žiūrovą?
Tai buvo didelis stresas ir kūrėjams, ir žiūrovams – staigus ir netikėtas pokytis, tad, manau, prireiks laiko įsivažiuoti. Pandemija turėjo įtakos kūrybos procesams – iš pradžių viskas sustojo, po to teko vytis, pabaigti darbus, buvo skubėta išleisti premjeras. Bet, manau, tie, kurie visą gyvenimą kūrė teatrą ar apie tai svajojo, ir tie, kurie jį žiūrėjo, darys tai ir toliau. Tik dar labiau atsirinkdami ir siekdami meninės kokybės, nes vis dėlto karantinas išmokė kitaip vertinti laiką, pakoregavo prioritetus, įpročius. Manau, išliks teatrui ištikimiausi kūrėjai ir žiūrovai.
Regionuose vykstantys teatrų festivaliai teatro kritiko akimis: ar reikalingi ir kodėl? Gal, pavyzdžiui, galite palyginti Dalios Tamulevičiūtės festivalį ir „Com•media“? Kas būtų svarbu tokiems festivaliams, ieškantiems savo veido? Ar jie turi ateitį, nes, regis, mažėja tokių festivalių, ar ne?
Reikalingumo klausimas man nekyla, jei yra tų, kurie organizuoja šiuos vienus iš sunkiausiai suvaldomų teatro renginių, ir tų, kurie dalyvauja bei stebi. Be to, teatro festivalis – taip pat ir miesto šventė bei dovana žiūrovams, suteikianti progą, niekur nevykstant, pamatyti kitų (Lietuvos ir užsienio) teatrų darbus.
Nesu buvusi D.Tamulevičiūtės teatro festivalyje, bet žinau, kad jis stipriai susietas su Dalios Tamulevičiūtės asmenybe, be to, pristato tik Lietuvoje sukurtus darbus, o Alytaus festivalis yra tarptautinis. Manau, vieną iš regioninių festivalių problemų tiksliai įvardijo kolegė Aušra Kaminskaitė, plačiau tyrinėjusi šią temą, – tokių festivalių programos dažniausiai yra tiesiog spektaklių rinkiniai, t. y. jos neturi kuratorinės vizijos, spektaklius vienijančios gijos. O, tarkim, tokiuose festivaliuose kaip „Sirenos“ spektakliai ir kiti renginiai yra susiję su tų metų festivalio tema, šūkiu, iškelta problema. Kita vertus, net jei tai yra spektaklių rinkinys, visada galima siekti, kad teatrai parodytų geriausius savo kūrinius.
Alytaus miesto teatro festivalis „Com•media“ man paliko šiuolaikiško, jaunatviško bei ambicingo renginio įspūdį. Gal toks ir būtų jo veidas?